Paruošti maisto daviniai žygiams ir atsargoms namuose. Pirkėjas visada stringa prie to paties klausimo: kiek jų man reikia. Užuot rodęs prekių tinklelį, pagrindiniame puslapyje padėjau skaičiuoklę: įvedi žmonių ir parų skaičių, o ji suskaičiuoja davinius, kalorijas, svorį kuprinėje ir galutinę kainą. Nuolaida krepšelyje pritaikoma pati, kodo vesti nereikia.
Tas pats klientas, ta pati MB, kitas verslas. Individualiai gaminami virtuvės, vonios ir kambario baldai turėjo didelį atliktų darbų archyvą, tik jis gulėjo telefone. Puslapis pastatytas aplink jį: ne katalogas su kainomis, o atelje, kur pirmiausia rodomas darbas, ir tik paskui kalbama apie užsakymą.
Vestuvių dainininkas, kurio visa veikla gyveno Facebooke. Dabar turi savo puslapį su gyvai redaguojamu kalendoriumi: pora mato laisvas datas iš karto ir nebereikia susirašinėti, kad tai išsiaiškintų. Šalia: paslaugos ir akimirkos iš švenčių.
Bilietai keliavo per Facebook formas ir Paysera Ticket Service, o kiekvienas parduotas bilietas nešė komisinius. Dabar tai sava platforma: trasų ir bilietų pirkimas, žygių kalendorius su laikmačiais iki artimiausio starto, galerija, atsiliepimai ir tinklaraštis. Svarbiausia, asmeninė statistika: dalyvis grįžta pasižiūrėti savo nueitų kilometrų, o ne tik nusipirkti bilieto.
Užduotis buvo viena: kuo paprasčiau. Vienas puslapis, viena užklausos forma, jokių blaškymų. Forma išsaugo žinutę ir pristato ją bet kur: į programėlę, SMS ar paštą, o prie užklausos prisegama automobilio nuotrauka, tad pirmas įvertinimas įvyksta dar prieš skambutį.
Verslo dar nebuvo. Buvo receptai ir noras pradėti, bet nebuvo nei ženklo, nei kainoraščio, nei vietos, kur žmogus pamatytų padėklą prieš užsakydamas. Pradėjom nuo to, kaip viskas turi atrodyti ir kur žmonės tai ras: Facebook puslapis, svetainė ir aiškus kelias tarp jų. Svetainėje liko tik tai, ko reikia užsakymui, tai yra galerija, kainoraštis ir vienas būdas susisiekti.
Penkiolika metų objektuose ir vardas, kurį perduoda iš rankų į rankas, veikia tol, kol kalbi su tais, kurie tave jau pažįsta. Prasidėjus partnerystei su Japonijos įrangos kūrėjais atsirado pašnekovų, kurie sprendžia iš to, ką mato, ir dalis jų neskaito lietuviškai. Puslapis pastatytas apie patį darbą, dviem kalbomis: linija išskaidyta į šešis mazgus, kiekvieną galima atsidaryti ir pamatyti, kas jame montuojama. Užsakovų objektų nuotraukų nėra sąmoningai, nes tie sprendimai priklauso jiems.